Paliūniškio Velykinis alus

Nors Velykos neka mažesnė šventė nei Kalėdos, bet tam skirto alaus nerasi nė su žiburiu. Kažkada senai senai, Kalnapilis buvo išleidęs Velykinį alų. Ir va atradau dar vieną - "Paliūniškio Velykinis". 5.6% stiprumo, prieš vartojant pardavėja patarė alų šiek tiek suplakti, kad įgautų gyvasties. Taip ir padariau, tik poto teko palaukti kol galėsiu atidaryti. Šiaip alus niekuo neišsiskiria iš kitų tokio stiliaus, " kaimiškas " taip apibūdinčiau alaus stilių. Šis lengvai gazuotas, juntami apyniai, mielės, salyklas. Verta paragauti, bent per Velykas
Dėja įsigyti galima tik alaus daryklos parduotuvėje esančioje Paliūniškija, Panevėžio rajone. Skanaus ir su švente.

Utenos Radler kvietinis + kriaušė

 Įdomus aludarių sprendimas, sukūrti "radlerį" iš kažko kito, netik naudojant apelsinus ar greipfrutus. Kad ir kiek skirtingų radlerių yra parduotuvių lentynose, man jie visi suvienodėjo, o čia prašau "Utenos Radler kvietinis + kriaušė". Kažkas naujo, kažkas lietuviško.
  Ragaujam - atidarius pasklinda saldus kriaušių aromatas, skonyje vyrauja kriaušė, kvietinio alaus labai reikia paieškoti, bet aptikti galima. Saldus kriaušių poskonis. Trumpai tariant gaivus, lengvas vasariškas alaus gėrimas.

"Biržų alaus" penketukas

 Pagaliau ir "Biržų alus" žengė į aukštesnį lygį pradėdamas alų pilstyti į stiklinę tarą, tiesa šiuo metu, tokioje taroje, alaus dar verta gerai paieškot.



22/365

 "Dorto" - pavadinimas tikriausiai kilęs nuo alaus stiliaus ( Dortmunder lager ). Tai 5,7 proc. stiprumo alus, kurio gamybai buvo panaudoti žirniai, o tai jau šiek tiek intriguoja. Aukso spalvos, mažai prisotintas angliarūgšties, nors Dortmunder stiliaus alus turėtų gausiai putoti. Malonus miežių salyklo kvapas ir lengvai karstelėjęs apynių skonis, poskonyje atsiranda salstelėję citrusiniai vaisiai.


23/365

 








"B&B" - ką šios raidės reiškia tik  "Biržų alaus" marketingas težino. Gintaro spalvos, taip pat mažai gazuotas alus. Pradedant pilti, pasijunta lengvas citrusinių vaisių ir karamelinio salyklo kvapas. Vandeningas, saldokas karamelinio salyklo skonis su karstelėjusiu apynių poskoniu. Nors sudėtyje yra kažkokių mistinių žolelių, bet šiame aluje aš jų neaptikau. Alaus stiprumas 5,6 proc.

24/365

 "Šviesusis"  (Munich Helles lager) - 4,9 proc. stiprumo, labai daug nėra ką ir pasakot, aukso spalvos, jau daugiau putojantis. Salyklas vyrauja ir kvape ir skonyje, poskonyje atsiranda apynių kartėlis. Lengvas alutis ir tiek.

25/365

"Grafo" (American Premium lager) - 5,2 proc., stiprumo alus. Ta pati aukso spalva, bet kvapas jau įdomesnis: jaučiasi salstelėję kukurūzai. Kukurūzai persimaišę su karameliniu salyklu - toks šio alaus skonis.



26/365

"Tamsusis" (Munish dunkel lager) 6,0 proc. stiprumo.  Visur vyrauja karamelinis salyklas, tiesa saikingai panaudotas jo nei per daug, nei per mažai. Nors ir yra 6 proc. stiprumo, bet gerdamas to nepasakysi. Lengvas alus.



"Senojo Pasvalio" trijulė

19/365

"Senojo Pasvalio Tamsusis" - alaus stiprumas 5,6 proc. Gaminant šį alų dviratis nebuvo išradinėjamas, alus daug maž atitinka tamsiajam alui būdingas savybes. Šio alaus spalva tamsi, puta korėta ir šiek tiek pilkšva, skonis vandeningas, lengvas. Skrudintų kavos pupelių skonis ir kvapas, tai viskas ką šiame aluje galima rasti.


20/365

"Senojo Pasvalio Porteris", silpnai gazuotas, juodas it naktis ir visai be putos. Saldus kavos pupelių kvapas pasklinda po kambarį kai pradedi pilti alų į taurę. Ypatingai stiprus skrudinto salyklo skonis, atrodo, jog gertum šaltą kavą. Nors ir turi pakankamai daug alkoholio, bet geriasi labai lengvai, net nepagalvosi, kad tai 7 proc. stiprumo alus.

21/365

"Senojo Pasvalio Šviesusis",  smarkiai gazuotas alus, burbuliukai kaip koks gaizeris veržiasi į taurės viršų. Tiršta, balta puta lyg kalno viršukalnė, kuriai nebaisus klimato atšilimas, rodos niekada neišnyks. Bet tuo pasaka ir baigiasi, pagrinde juntamas ir užuodžiamas miežių salyklas, bet šis alus turi kažkokį keistą, rūgštoką poskonį. Taigi nieko ypatingo.

Astravo alus

16/365

"Astravo Pils"- alk. stiprumas 4.2 proc. Aukso spalvos, lengvai gazuotas, mažai putoja, o ir susidariusi smulkutė balta puta ilgai neišsilaiko. Vos tik alus patenka į skrandį  atsiranda lengvas kartumas kuris ilgainiui išnyksta. Alus neturi išskirtinio skonio, jis kažkoks vandeningas, tik poskonyje atsiranda miežių salyklo užuomazgos.



17/365

"Astravo Ūtos" 5,8 proc. alk. Pastebėjau tokį reiškinį: jei jau aludariai deda karamelinį salyklą, o šiame aluje jo net dvi rūšys (šviesus ir tamsus) tai jo tikrai nepagaili. Pirmu smuiku tiek skonyje tiek aromate groja kavos pupelės. Tai kaštonų spalvos, su korėta puta ir gerai gazuotas alus. Saldus karamelinio salyklo kvapas bei skonis. Kaip ir minėjau juntamos kavos pupelės, paskonyje atsiranda ir miežių salyklas. Alus lengvas.


18/365

Pradžiai retorinis klausimas: Kodėl pavadino "Astravo Legendinis"? Juk darykla įsikūrė palyginti visai neseniai.  Įdomu būtų išgirsti marketinginę pasakaitę. Na tiek jau to, dabar apie alų. Aukso spalvos su korėta puta. Kvape jaučiasi lengvas apynių kartumas. Vandeningas, gazuotas alus, kurio skonyje persimaišė rūgštumas su karamelės saldumu.  Vienu žodžiu paprastas kaip dvi kapeikos alus.

Lentynų apžvalga

15/365

Visą žiemą šio alaus paieškos buvo bevaisės, atrodė, kad ieškau adatos šieno kupetoj. Bet va, atėjus pavasariui vienas iš didžiųjų prekybos centrų pasistatė jį savo lentynose. Taigi: Gubernijos "Winter brew" alus turintis įspūdingą alkoholio tūrį, net 12 proc. Atidarius pasklinda kažkoks rūgštus kvapas, taip nuslopindamas norą paragauti šio kaštonų spalvos alaus. Kavos pupelių skonis, alus lipšnus, sunkus lyg koks kisielius, be to saldus ir su alkoholio poskoniu. Šis alus iš serijos: kartą paragavau ir užteks, antro butelio nebepirksiu.

16/365

"Rinkškių Juodasis 4,2 proc." - šios daryklos aludarių           bandymas padaryti kažką panašaus į "Guinness" alų. Vienintelis dalykas kas tikrai pavyko - tai juoda, lyg nafta alaus spalva. Vos vos gazuotas turintis kavos skonį bei kvapą. Ir tai viskas kas yra šiame aluje.

17/365

"J.W.Reincke" alus skirtas "Švyturio" alaus daryklos įkūrėjui pirkliui J.W.Reincke, kuris prieš 230 metų Klaipėdoje pradėjo virti alų.
 Šis alus 5,0 proc. stiprumo, aukso spalvos su korėta balta puta, kuri ilgai neišsilaiko. Atidarius pasklido saldus medaus kvapas, skonyje vyrauja miežių salyklas,"proproproproanūkiai" išvirė lengvą, vasarišką alų.

18/365

"Fortas Meister 5,2". Užrašas galinėje etiketėje skelbia, jog "šis alus pagamintas kaip sau", tai reik suprast, kad buvo įdėta visa dūšia ir alus bus išties fantastiškas. Bet tada man natūraliai iškyla klausimas: tai kiti šios daryklos alus padaryti belekaip? Dėja realybė visai kitokia, alus bekvapis ir beskonis, poskonyje vos juntamas salyklas. Šis alus visiškas Volfo-Engelmano aludarių fiasko, senai taip buvo nugrybauta į lankas.

Vilniaus alus "Barbakanas"

14/365

  Aludariai išradingi ne tik kai kuria naują alaus receptūrą, bet ir tuomet kai reikia sugalvoti savo "kūdikiui" vardą. "Vilniaus alus" savo naujam alui davė vardą - "Barbakanas". Pasinaudojus visažiniu googlu paaiškėjo, kad "barbakanas" - tai gynybinė pilių siena.
  "Barbakanas" - gintaro spalvos, 6 proc. stiprumo alus. Aiškiai juntamas miežių salyklo kvapas, lengvas džiovintų slyvų persimaišiusių su miežių salyklu skonis. Įpusėjus butelį atsiranda vos juntamas alkoholio poskonis, bet šiaip alus vientiso skonio nuo pradžios iki pabaigos. Gaila tik, kad šis alus sunkiai pasiekiamas didesniam alaus mėgėjų ratui, didesniuose prekybos centruose jo su žiburiu nerasi.